Tu turi teisę kurti net jei nebaigei VDA, LMTA ar kito A. Palikime specializaciją skruzdėlėms arba kaip netyčia galite pamatyti mano paveikslų keliaujant JAV
Šis tekstas skirtas kuriantiems, abejojantiems savo kūryba ir nedrįstantiems, dar ieškantiems leidimo kurti “nieko nebaigus”. Bet iš esmės turbūt skirtas visiems homo sapiens, kuriems kažkas kažkada įsakė nekurt.
Kartą, kai man buvo kokie 9 metai, dailės pamokos atsiskaitymui nupaišiau idilišką paveikslėlį: žydra jūra, palmės, saulėlydis, kažkur šone kalnai ir bėga vos vos pageltusiu smėliu berniukas. Nupaišiau ir anot šalia sėdėjusio pasiutusio klasioko, gavau nuo dailės mokytojos pyzdy: “Tai ar matei tu tai kur nors, kad nupiešei? AR MATEI? MATEI?”. Žiūrėjo man į akis prisikišęs veidas ir staugė ant visos klasės, kaip aš drįsau nupiešti tą palmę.
Prisiekiu, kažkada vėliau, kai jau buvau suaugusi, klausiausi, kai kažkoks kitas mano gyvenime sutiktas prakeleivis pasakoja identišką istoriją, jis buvo iš kito miesto ir mokykloje dailės mokėsi pas kitą mokytoją, bet ant jo rėkė tą patį: “AR MATEI?”. Anais laikais, skirtingai nei dabar, 9-mečiai negalėjo matyti palmių ir žydrų jūrų, nebent būtų laimėję kelionę Teleloto ir išvykę savaitei į Egiptą, nors turbūt daugelis vis tiek prizą būtų į pinigus išmainę. Ir mūsų mokytojos turbūt būtų turėjusios gilesnio pasitenkinimo ir pagyrimų, jeigu tada būtume nupaišę pilkus sovietinius daugiabučius, purviną kartono gabalą ant molingos turgaus žemės, kai reikėdavo džinsus pasimatuoti ar per daug išgėrusius tėčius knarkiančius ant spyruoklinės išblukusios spalvos sofos.
Norėčiau sakyti, kad ta dailės pamokos istorija man yra nesvarbi, bet išties, praėjus beveik 27 metams, aš ją dar prisimenu.
Prisiminiau dabar dar ir todėl, nes visai neseniai kitą seno gyvenimo prašalaitę netyčia sutikau netyčinėj vietoj, apsikeitėme mandagybėmis: “100 metų, kaip sekasi?”, pasirodo ji mane Instagrame seka, tai ta proga šniokštelėjo:
- Vis pagalvoju apie tave, labai gaila, kad netapai nei tikra advokatė, nei menininkė, juk šitiek visko mokeisi.
Auč. Galvočiau, kad tikrai auč. Bet aš šitiems atvejams jau turiu pasiruošusi atsakymą, kuris visada suveikia, apie jį vėliau.